Deklination zu «offirmātus a um»

Deklination zu «offirmātus a um»

Adverbien

Adverb Positiv
offirmate
Adverb Komparativ
offirmat‑ius
Adverb Superlativ
offirmat‑issim‑e

Deklination

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
offirmat‑us
offirmat‑a
offirmat‑um
Gen. Sg.
offirmat‑i
offirmat‑ae
offirmat‑i
Dat. Sg.
offirmat‑o
offirmat‑ae
offirmat‑o
Akk. Sg.
offirmat‑um
offirmat‑am
offirmat‑um
Abl. Sg.
offirmat‑o
offirmat‑a
offirmat‑o
Nom. Pl.
offirmat‑i
offirmat‑ae
offirmat‑a
Gen. Pl.
offirmat‑orum
offirmat‑arum
offirmat‑orum
Dat. Pl.
offirmat‑is
offirmat‑is
offirmat‑is
Akk. Pl.
offirmat‑os
offirmat‑as
offirmat‑a
Abl. Pl.
offirmat‑is
offirmat‑is
offirmat‑is

Deklination Komparativ

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
offirmat‑ior
offirmat‑ior
offirmat‑ius
Gen. Sg.
offirmat‑ior‑is
offirmat‑ior‑is
offirmat‑ior‑is
Dat. Sg.
offirmat‑ior‑i
offirmat‑ior‑i
offirmat‑ior‑i
Akk. Sg.
offirmat‑ior‑em
offirmat‑ior‑em
offirmat‑ius
Abl. Sg.
offirmat‑ior‑e
offirmat‑ior‑e
offirmat‑ior‑e
Nom. Pl.
offirmat‑ior‑es
offirmat‑ior‑es
offirmat‑ior‑a
Gen. Pl.
offirmat‑ior‑um
offirmat‑ior‑um
offirmat‑ior‑um
Dat. Pl.
offirmat‑ior‑ibus
offirmat‑ior‑ibus
offirmat‑ior‑ibus
Akk. Pl.
offirmat‑ior‑es
offirmat‑ior‑es
offirmat‑ior‑a
Abl. Pl.
offirmat‑ior‑ibus
offirmat‑ior‑ibus
offirmat‑ior‑ibus

Deklination Superlativ

mask. fem. neutr.
Nom. Sg.
offirmat‑issim‑us
offirmat‑issim‑a
offirmat‑issim‑um
Gen. Sg.
offirmat‑issim‑i
offirmat‑issim‑ae
offirmat‑issim‑i
Dat. Sg.
offirmat‑issim‑o
offirmat‑issim‑ae
offirmat‑issim‑o
Akk. Sg.
offirmat‑issim‑um
offirmat‑issim‑am
offirmat‑issim‑um
Abl. Sg.
offirmat‑issim‑o
offirmat‑issim‑a
offirmat‑issim‑o
Nom. Pl.
offirmat‑issim‑i
offirmat‑issim‑ae
offirmat‑issim‑a
Gen. Pl.
offirmat‑issim‑orum
offirmat‑issim‑arum
offirmat‑issim‑orum
Dat. Pl.
offirmat‑issim‑is
offirmat‑issim‑is
offirmat‑issim‑is
Akk. Pl.
offirmat‑issim‑os
offirmat‑issim‑as
offirmat‑issim‑a
Abl. Pl.
offirmat‑issim‑is
offirmat‑issim‑is
offirmat‑issim‑is